Išėjimas

Sudie,
sudejavo ašaroti laukai tolumoj,
žvitrus jaunikis leido pagauti vabalą,
žilvičio prieblandoj piemuo staugė kalendamas genio dantimis
ir gėrė pienių vyną,
kuris kankino nuo pačios vaikystės,
kur pfurrrr...
purvinais dryžiais pašvinkęs, utėlėtas peronas dažėsi,
suristi į guobas vamzdžiai liūliavo aklinai mėtydami saulės akis,
buvo koktu matyti savo vidų,
Monako princo svajones,
ištižusi varškes sūrį ir begalę metalo formos ražų,
iš praeities i ūką girdėjos tik

- aš a. t. e. i. n. u.