Kėliau akis ir dievagojausi netekti išminties,
nutįsęs pižamos veidas siūlėsi...
Akiduobe atidaviau Joanai,
simetrišku judesiu paliesdamas raudonį,
Susikūprinęs veidas raudojo į židinį,
nutvieksdamas agonijos kupiną kilimą,
Įlipęs į pieno pieva pasislėpiau, rūkiau ir dainavau,
o baltos lankos tolumoje pūtėsi...