Kelio – keliolika kilometrų – atkarpoje
prigrūdo kamerų. Ei, kamera,
dėjau ant tavęs! Naktis, ir po ja
asfalto ir žvaigždžių tankume yra
pėdsakai Harley Davidson‘o.
Žinau, šiai akiai niekad ne per tamsu.
Gi jūs, kurie odą dėvit, su nuo
vėjo išblukusiom tatuiruotėm, su
teisingais plaukais,
be laikrodžių ir prietarų kitų be,
pabandom, tegul galiniai ratai įkais,
tegul, ant laidų paukščiai nutūpę,
mums lekiant lyg nuo sprogimo kils urmu
ir link tų laidų, po kuriais kelio nėra,
blokšis, o, kol riders on the storm sau murmu,
eina į pabaigą the doors era,
ir asfaltas atkarpos
keliolika kilometrų
taip pat. Rytoj plaukus kerpuos.
Teisingus tada, o dabar jau retro.