2

Žiemos voratinkliai apraizgius pilką dangų
Sniege tapau
Tyla
Nudažo begalinį horizontą
Kruvinas saulės pasirodymas prieš vėją
Kai mudu kalbam
Tik jūroje ribų nėra.
Žiurėk, tikrai matau tik begalybę
Save
Tave
Ribas dabar kvailas.
Gerai, laikyk tą išgalvotą mūs artumą
Ir šilumą išdalintą pasiimk atgal.
Aš atiduosiu paskutinį jausmo dūmą
Kol kopose įstrigę gintarai man ims pritart.
Ieškotojai taip nieko ir neradę
Eina iš proto
Man rodos labiau pirmyn nei atgal
Paukščių pėdsakus glosto pašėlęs vanduo
Iš pykčio laiką prarastą
Semiu aš saujom
Kemšu į švarko, džinsų kišenes.
Žinau, tik jūra begalinė
Einu į priekį,
Kas žino - gal labiau atgal.