Nemalonus poveikis

I
Žinau, beveik visus nervuoju.
Nors nieko nedarau, tik praeinu pro šalį.
Nei greitai nei lėtai. Arčiau link paskubom.
Gal susimąstęs pernelyg, žvilgsniu kitur. Labai retai iš lėto.
Keli iš susinervinusių atpažįsta iš matymo.
Gal net senokai. Juos vis tiek visus nervuoju.
Jie nusišypso, galvą linkteli, balsu pasveikina ir kartais, matau,
beveik sustoja, šnektelėt norėtų, gal pakalbėti, bet..,
bet nesustojame kažkaip, o prasilenkiame, ore
virpėjimo plėvelė tvyro iki išskaidrėja –
ech, neblogai veikiu juos..,  na o jie? Jie pagalvoja,
kad visko nesimato. Matosi ir jaučiasi, ir veikia.
Vieni, mums prasilenkiant, spaudžia kumštį
kišenėj, kai kurie abu. Per lietpaltį, šis plonas, matosi.
Kiti net ir ne kumštį – rankeną
stileto.., nors turbūt nesmeigtų,   
bet seilę ryja saldžią,
savotiškai saldžiausią tolimiausioje burnoj,
bet jeigu smeigtų jau, tai seilių būtų dvigubai daugiau
ir dar saldesnės būtų, bet nežino, kad juk smeigtų.
O durtų. Net į nugarą. Net gal kelis kartus.
Jei niekas nematytų ir niekad nepagautų,
jie smeigtų, smeigtų, smeigtų. Kol seilės baigtųs.
Dabar tik šypsosi. Ir linkteli galvom. Į šoną smakras.
Ak, jei žinotų, kaip žinau, kaip aiškiai... susigūžtų.
Šiek tiek, nes jie nežino savo jeigu.

                                II
Žinau, kad juos BEVEIK visus. Beveik visus
žinojimo dugne antram vedu iš proto.
Nes obelys jų baigė megzt vaisius.
Ir kai kurių vaikai dabar už grotų.

Žinau, kad jiems visiems, ir jau seniai,
vien tikimybė susitikt mane jau
pusiausvyrą išderina. Nes nei
vienam, kad būsiu čia, nepaminėjau.

Žinau, kad juos visus, o juk visai
netyčia, išmušu iš gero tono,
tad slegiančiai sapnuoja ištisai,
ir slėgiai manimi po porą tonų.


Į tikrą įsiūtį tiesiog juos aš stumiu.
Slopinamą. Bet aiškų, tyrą, didį.
Verčiu kiekvieną pasijust ūmiu –
lyg nert į žemą skutamąjį skrydį.

Juos provokuoju vasarą dažnai
kartot – mes šiaurėj ir joje sumauta.
Ir kartais nugirstu maždaug – žinai,
praėjęs tas nuduoda astronautą...

lyg berankoviai mano marškiniai
man būtų patys tie, kur aukščiui basta.
Nors šaltis pono tėvo dešinėj
kitoks ir turi atskirąjį mastą.