Mes valgėme kasdienę duoną, Šypsojos akys ir širdis. Atriekusios po meilės riekę Dalinomės jos trupiniais. O duona ar gi ne iš meilės? Ar ne iš tavo vargstančių delnų? Kurie kas vakarą priglaudžia Po šiltu meilės sparneliu.