Jūs, tiesą sakant, nesate net anti-quasi-meta.
Jūs, tiesą sakant, esate vos homo wow.
Šiek tiek dėmėta, menanti kometą,
švieselė viršuje, kur jau buvau
daugybę kartų, ir tokių kaip Jūs ten –
sausakimša ir ten visi
labiausiai bijo pasijusti
nepastebėti. Taip? Lyg debesy,
ištiesus ranką, pirštų nesimato.
Juk nesimato inkrustuotųjų nagų,
o tai fragmentas ego, tai suma to
stilistinio dangaus, kuriuo sergu,
ir pragaro spalvų – jos tokios žiauriai
nepakartojamos, tiesa?
Ką burbulėliai šnabžda taurei
prieš sprogstant? Ar esą
išrado prietaisą riboms naikinti?
Bus tatuiruotės animacinės? Tikrai?
Tad paveikslėliai tipo jan ir in tie
lai išskrenda lyg aitvarai...
nes metas, ponai, kada valdo dronai.
Prie kojų raudonieji kilimai –
ne geležinkelio stočių peronai,
kur loftai bus greit galimai,
jau greitai ankstyvais rytais
įsibėgės pašėlę vakarėliai,
kur norų okeanai atsivėrė tais
plonyčiais horizontais, kanarėlei
nutūpti tinkančiais – kokia puiki
spalva, tokių plaukų norėtųs.
Į klausimą – ei, ką tu ten veiki? –
atsakymai geriausi nekonkretūs.