Sonetas. Pradėtas lyriškai ir užbaigtas su tragizmo gaida. Antroje strofoje penkta eilutė prašosi perkeliama į ketvirtą. Juk to žodžio vieta ten, nes atskirai jis nieko nereiškia ir norimos funkcijos, akcento kūrinyje, nesutveria. Dėl pasirinktų vaizdinių vertinimo jau pasisakė kiti komentatoriai. Galiu tik sutikti su jais.
Be gylesnio požiūrio i grožį ir laimę ir nesuprasi, kaip paprasta bala galetų sužadinti vidinę laimę žmogaus viduje, bei, perkeltine prasme, sušildyti vidų mūsų ;)
Bala šildo mūsų vidų... hmm, tikrai nenorėčiau tokio šildytuvo. Pabaigoje vos ne Nyčė "jei ilgai žiūti į bedugnę, bedugnė ima žiūrėti į tave". Už meninę raišką 2