vaizdas kuris tavaruoja akyse II

as minėjau kad laiptų ir kitokio
patekimo į mūs namus nebuvo
kaip tik per kopėčias nes laiptai
namo išorėje neužaugo
tačiau norinčių apsilankyti
netrūko
ir buvo name kiti laiptai
vidiniai
jeigu norite galite juos vadinti
vidiniais vidinės laisvės
vidinio siaubo laiptais
sudedamosios čia ne taip ir svarbu
svarbiau kad tie laiptai vedė į
antro aukšto kambarius ir palėpes

kartą pavakariais
iš anksto pasakysiu kad tokie
pavakariai tebūna pušynuose
smėlingesnėse vietovėse prie
šventupių arba pajūryje atsliūkino
gera dešimčia metų už mane
vyresnė kaimynė kuri pareiškusi kad
laikraščiai pas mus pigūs kainuoja
tik tris kapeikas o štai ji nors ir
esanti de sado venera norinti
švelnumo trisluoksnio
ketursluoksnio pamaloninančio
kūną

kad ir nepakankamai ją supratau
kažkaip sumojau atsakyti jai
kad siuntinukų iš seulo mes
negauname

nusijuokė ji tuomet kažkiek galbūt
mielai kažkiek jau ne taip žavingai
ir įstrigo ji mano atminty kaip
siaubingoji kleopatra nes jos
patrauklumas buvo kažkoks
tik jai vienai tesuprantamas
iš sausmedžiio kietumo
kaip iš akmens išskobtas
klaikuma amuleto kurio
net ir prietaringas nenešiotum
tačiau kuris ramina vien tik
dėl savyje užaugančio
dviprasmiškumo

akys mano tuomet nuklydo
toliau nuo namų į tarpmiškį
prie apgriuvusio raudonplyčio
lazareto kur ganėsi į pagalbinius
ūkio pastatus dar neparvesta
bobulės áleknės ožka

ji pakratys kojas kiek vėliau
išgirdusi bliovimą iš trimito
neabejoju išgąstis kurį jai sukels
tas garsas bus archetipinis
pažadintas pasąmonės šėlsmas
paleidęs į laisvę slibinus
išnykusius čia prieš keturias
dešimtis milijonų metų

dabar jai aš ant kaklo
tik pakabinsiu amuletą