*120501112020

Kai kėdėje sėdintis, mano kambaryje, Angelas pabudo,
Jau sėdėjau savame bokšte ir tykiai stebėjau.
Tuo tarpu Demonas vis dar passed-out radęs būdą
Atsilošti ant taburetės.

Ant grindų voliojosi degtinės butelis
Drobėje giliai įsigėrusi Klein'iška Šetono pozyva
ir ant stalo aukštyn kojom apvirtus kėdė.

Angelas atsistojo ant savosios, pakėlė nuo žemės sparnus,
įrėmė į ankšto kambarėlio sienas
ir kaip bebūtų keista vėlei prasidėjo tvanas.

Beja, tiesą sakant, niekada ir nepasakojau, kodėl
Ežeras rūstus, taip nusprendė išplisti, tačiau,
Nepapasakosiu to ir šiandien, bet bus bus. bus bus. 

Šį ryt, potvynis slinko iš po durų staktos,
nes skendo pasaulis, skendo savyje,
savam godume, savam katile, pats savęs nežinodamas
O Demonas, gerą mėnesį gėręs man šalia kojų
Galiaus iš sielvarto nebeturėjo ko pasakyti.

Mano kambaryje užgrojo Frederikas Chopin'as,
Trenkdamas anam antausį klausiau:
- Kas pogalais ryte klauso noktiurnų?? a?
„and it felt like a kiss“

Durys prasiveria ir į kambarį įeina tykiai tykiai plokščiadugnis kurėnas.
Kleopas šypso, kol pirmose eilėse nuostabios merginos,
Manose sienose kloja savasias godas, savą amžiną meilę.
Kurėnas šturvalu tysta, toliau pasirodo
Rudolfas Serkinsas ir Hermannas Buschas tiesiai iš 1958
Garbingai pasisodinę patį Schubertą.

Aš atverčiu knygą,
Ir paskleidžiu Dantės žinią,
Tiesiai iš rojaus.

***

Mano mielas Demonas,
Sapnavo Masoch'o Alfonsą,
Saldžiai diriantį de Sado Veneros kailį
Ir gailiai verkiantį užu visas sielas įstrigusias kažkur
namuštame lėktuve...
 
Jis ištiesų gailiai raudojo,
už tą kvailių minią, sukorusius tūkstančius kilometrų,
vien tam, kad angare gyvai išvystų tą juokingą mūsų pačių repliką,
vadinamą Marina. Vietoj to, kad pažvelgus į veidrodį būtų paklausta:
- Po galais, ką mes darome?

Aš tuoj apsivemsiu.
einu pusryčių.

120401112020