Vairuoju nuostabų kabrioletą.
Veidrodiškumo viršų ir juodumo tirštį.
Yra kas rinktųsi raketą.
O man patinka atvira ir lėta,
žvaigždžių naktis. Nuo grožio miršti,
kapoto ilgą ilgą ilgą dangtį
užbaigia skalpeliai aštrieji lempų,
kurie prapjauna rūką klampų,
šalikelėje stoviu, ima spengti
tamsoj tyla, nes juk išjungtas
variklis tyčia, garso reta.
Žiūrėjimo į dangų punktas.
Slinktis rodyklių laikrodyje pakerėta.
Na ką gi. Vėl pirmyn. Į kabaretą.