* * *

* * *
Netik laužai, - žarijos jau išblėso,
ir pasiliko nepasiekiamai toli,
tik kai Naujieji pasibeldžia,
pažadina - ir vėl jauti...

Mums ilgu tų, kuriuos mylėjom,
bet dar labiau, mylėjusių ir mus,
  - kurių suprast  nesugebėjom,
Juos prisiminkim per Naujus..!

O debesys užtraukę dangų,
tegu praplaukia be audrų.
Skriaudų išblukę debesėliai,
  praeityje ištirps, - tegu!   

    * * *
  Su  Naujais Metais! ________