Kur mano ašara krito -
liaunas žilvitis išaugo:
gyvenimo vėjai jį lanksto,
vėtra niekada nenulaužia.
Kur Tėvo ašara krito –
ąžuolas stiprus išaugo:
viršūnė jo „dangų pasiekia“,
jį apkabinam kaip draugą.
Kur Motinos ašara krito -
liepa kupli išaugo:
vasaromis „medumi ji varva“,
nuo Saulės kaitros apsaugo.
Kur Sesės ašara krito –
drebulėlė išaugo:
virpa nuo mažiausio vėjo,
Meilę savyje saugo.
Kur Brolio ašara krito -
beržas baltakamienis išaugo -
prie jo liemenėlio glaudžiasi
mergaitė, kai mylimojo laukia.
Žiemgalos Bitė.
2019. 12. 15.