Toliai

Jauki tyla. Kavos bedugnė. Tirščiai
minčių. Padangėj rutulys plombyro.
Į juodžemį žvaigždynų sėklom byra
sapnai – klastingi miego ilgapirščiai –

tamsoj palietę tavo lūpas. Toliai
susipina vidurnakčio tekstilėj.
Jų puošnūs ir nepriekaištingi stiliai.
Akims poetų jie – tikri skaistuoliai –

arba apyaušrio altoriai kančiai...
kol horizonte plaukia aukso pilnos
įkaitusios vanilinės merino vilnos
ir lydosi metaforų rožančiai.