Alsuoja žemė darganą,
Kviepuoja šiaurės vėju.
Aš stoviu po dangaus skara
Ir meilės sėklą sėju.
Dangus pravirksta lietumi,
Lašai į žemę laša.
Atsiklaupiu aš žemės vidury
Ir saugau daigą mažą.
Ir meilė augs, žavės visus,
Daigelis kils į aukštį.
Plasnosiu atvira širdim
Tolybėse lyg paukštė.
Vijokliu meilė žemę gaubs,
Paliesdama kiekvieną.
Ir mūsų širdys atsigaus,
Atgims vėl jausmas mielas.