Brolis ir sniegas

Ten danguj aukščiausiam mažas mano brolis
Sėdi ant kėdutės Tau iš dešinės
Po langais baltuoja angelas nupuolęs
Putinėlio uogos sniegą pažymės

Parašys man laišką šiltą ir raudoną
Mielas būna raštas – vaikiškų klaidų
Padėkos už traškią kvapią bičių duoną
Paprašys dalytis viską bent po du

Liūdesį ir būti tamsą naktį šviesą
Takelius per sniegą virtusius keliais
Mažas mano brolis delnukus ištiesęs
Į pasaulį šitą sniego daug prileis

Pro atvertą langą – kiek pernakt prisnigo
Baltas gruodžio rytas žemėj suboluos
Mažas mano brolis apkabinęs ligą
Atsispindi veidas rojaus obuolius

Amžinai žaliuoja ten Kalėdų medis
Sėdi ir dainuoja vėjas po medžiu
Jūs palikit dangui tai ko šitaip gedit
Šitokią jo dainą aš dažnai girdžiu

Kartais pagalvoju o kai aš išeisiu
Nors bent pusę lūpų kas mane minės
Su mažuoju broliu eisiu skinti vaisių
Man sėdės ant kelių – Tau iš dešinės

Taip ir pasiklosim baltą stalą Kūčių
Taip ir išmiegosim pataluos baltai
Ir dabar jaučiu jo švelnią ranką – tu čia
Jau gali pajusti to ko nematai

Jis per dangų vaikšto vaikiškais batukais
Ir įspaudžia pėdas debesy giliai
Nors žiema ateina kaip viešnia užtrukus
Atnešti iš lauko kvepia obuoliai