Padangėje siūbavo šviesulys.
Pušų kamienai grindyse projektavo slenkančias grotas.
Sunku pasakyti, ar žvaigždės būta nupieštos
ar išties švytėjo, tarp spygliuotų lajų.
Svetys niekur neskubėdamas žengė parketu
stengdamasis neužminti ant tamsių juostų
Tolumoje aidėjo tranki muzika.
O aš trindamas užmiegotą veidą
šalau dūmuose prie rytmetinio puodelio kavos.
Laidu ilgu nuleista
iš padangės viena ir kita
siūbuojančios saulės tikdavo
klystantį žingsį.
Ir kiekvienu kartu,
vis kita spalva
atskleisdamos kelią,
žymėjo vietas,
kur it stačiakampės
bedugnės
esėjo
gyvūnų
žemiškieji
namai.
Žengė Svetys kantriai
ir žengė gyvūnas
dangumi.
gyvūnas
pušų kamienais
puoštomis plunksnomis
Dangumi,
taip keliavo
pasaulis
vienas
iš tų,
kur ežerui nulijus,
salomis
likt
nebemato
prasmės.
ir mes pamename
dieną,
kai Kleopo klajonės
susiruošė
Dievas
1237
1211
2019