nieko naujo

mano vaisius isterijų

vienišas girtas vyras
sūpuojasi surūdijusiose svyruoklėse
juokas iš jo imas
nepataikęs į tachtą
prigulė šalia sofos
seksis rytoj jam ojoj   
užsisegs klyną užsiriš burną
šlipsu ant kėdės
muilas visur muilas
nesijaudinkit
rūkantys šešioliktame aukšte krenta
velnias pakiša krentančiamiesiems
debesis muilą vežėčias
kanopas degutą žibalą
ir žiūri ŪŪŪ grinč
visas mirgėdamas
persiėdęs antikalėdiniais stebuklais
jis man sakė paskambins
priveš tiek ir tiek
moteriškos genties
pripučiamųjų instrumentų 
kai reikės
patrauksiu už virvelės
ir įeisiu 
neatkreipdamas
kreivo dėmesio
tiesa yra tiesi
nieko nepadarysi