Kažkoks akmuo gula
Tiesiai ant tako
Sapnai ir ženklai
Lyg voratinklis raizgo
O rodos, ką tik tave radau
Ką tik laikas tave sugrąžino
Tik pasidžiaugt nespėjau
Savo norėjau gyvent
Tėve, tėve, ką mes padarėme
Su savo gyvenimu
Su savo turėjusiu būti
Turėjusiu gimti santykiu
Gimė
Ir negimė
Toks kažkoks komplikuotas
Lyg ne iki galo
Lyg punktyras
Tas mūsų tėvo-dukters kelias
O juk turėjai būti durys
Turėjai būti slenkstis
Ir turėjai būti sparnai
Į TĄ paslaptį
Kurią su tavim, dar toliau nusineš gyvenimas...
Tie nelemti burokai
Ir bulvės nelemtos
Kiek atėmė. Kas kad maitino.
Juk ne to čia susirinkome.
Ne sėti ir ne pjauti.
Turėjome būti keliu.
Keliu iš tavęs į mane
Iš manęs į mano vaikus.
Nepriekaištauju.
Tik širdį duria.
Tu dar gyvas -
Dar truputį.
O gal kiek ilgiau.
O mes laiką švaistom nesąmonėms...
...
Tarp tavęs ir manęs
Buvo vienintelis kartas gyvenime
Kai lipom į kapą Biliūno
Anykščiuose.
Tąkart tu buvai MANO TĖVAS.