Baltoju Gulbė-1

   „

    (Skiriu brolių; Šturmano Geležėlės, Lietuvos šerifo Pasagėlės, Analitiko ir bocmano Krauzerio „Motinėlės“ atminimui.)  

                    2008 metų, liepos  dienomis, Lietuva džiugiai laukė Jūros šventės. Iš visos Lietuvos, visais keliais riedėjo automobiliai; Wolksvagenai, Mersedesai, Volvai ir Tajotos, - kaip į Šiluvos atlaidus.  Pasitaikė vienas kitas Žigulis, Maskvyčius, Zazas. Volgu-24 nesimatė, - labai pabrango benzinas. Vokiškų automobilių konkurencija buvo akivaizdi. Klaipėdos meras pūtė dūdą, - pakiliai pasitiko atvykstančius svečius netik iš Žemaitijos, Aukštaitijos, bet ir iš Marjampolės . Matėsi vienas kitas Japonijos, Dzindzibaro pilietis. Bet jie nekėlė didesnių rūpesčių, kaip Garliavoje po keleri metų. Garliavoje dar buvo ramu, nors violetinės spalvos „šmėklos“ jau pasirodydavo Klonio gatvės skersgatviuose vakarais..
        Klaipėda labai gerai pasiruošė;-gyventojai, atvykusius iš Lietuvos, kvietė sukti į savo kiemus ir parkuotis veltui. Jei atvykęs iš Biržų, Pasvalio ar Utenos iš mašinos išridendavo „bačkutę“ alaus tai dar primokėdavo.  Na, ne grynais, bet plačiomis „čyyyz“  šypsenomis. Juokavo: -Balius bus... Mergaitės vainikais išpuošė Danės tiltus ir vartus į prieplauka. Į uosto prieplaukas, užsienio jachtom ir buriniams laivams nebuvo taip lengva įplaukti, - teko įveikti  “barjerinį rifą“ iš tirštai plūduriuojančių vainikų, skirtų ne tik negrįžusiems iš jūros, bet ir iš tolimo, -atšiauraus Sibiro platumų ir Laptėvo jūros pakrančių .  
     2008 metų vasara  klaipėdiečiams buvo tikras išbandymas. Vėliau, po Šventės, paaiškėjo, kad sumanymas pasiteisino. Netrukus, po poros mėnesių spalio 15 dieną,   Lietuvos Karžygių buriuojama įgula, su jachta „Ambersail“ išplaukė iš uosto, ir plaukdami aplink pasaulį, sukūrė Lietuvos 1000-mečio Odisėja. Klausimas... Kodėl jachtą pavadinta ne „Lietuva“, o todėl, kad 2008 metų  liepos dinomis iš rūkų, Šturmano Geležėlės valdomas, pasirodė baltas burlaivis, vardu „Lietuva“. Štai, dar atskleista viena paslaptis, -kodėl taip įvyko...    
        Jachtos ir  dešimtys- nuostabaus grožio burlaivių, pagaliau,  pro uosto vartus praplaukė, ir prisišvartavo, - kas prie Danės krantinių,  kas prie Kiaulės nugaros. Prie kiaulės uodegos prisikabino uosto Locmanas ir gelbėjimo laivas „Vytis“ su Andriaus Lapino, šikšniniais sparnais plasnuokliu ant denio. Šiuo metu, pagal Jono Basanavičiaus projektą, garo katilas buvo nebeveikiantis, - nepravalytas kaminas, o garinės baterijos nusėdo. Kad būtų garantija,  Andriui teko stipriai padirbėti, ir sustiprinti kojų raumenis-muskulus pagal šimtmečių sandūroje,   Žemaitijoje gyvenusio savamokslio inžinieriaus Aleksandro Griškevičiaus suprojektuotą ir sukurtą skraidyklę, - pavadinta „Plasnuojantis dviratis.  Čia jau arklio nepakanka, tenka panaudoti savo kojų raumenų galią ir dviratininko - lenktynininko mąstymą. Kitaip gresia griūtis.... Gerai jei į šieno kaugę, o kaugėje aptiksi Rasą, - o jei Agnę, -nuraus plaukus, - būsi kaip Arūnas.  -Kaip tada su protu? Bet..
         Viskas vyko sklandžiai, kol, netikėtai, neužslinko tirštas rūkas.
Žaibuojantis Smiltinės švyturys, per rūką mirksėjo kaip katino Bazilijaus akis. -Tai nekėlė pasitikėjimo. Laimei visi laivai  buvo spėją įplaukti į uostą. Nuo ankstyvo ryto, Klaipėdos gyventojai ėmė spiestis, kaip bitės, krantinėje, - ant molo. Klaipėdos meras Vytautas Grublevskis buvo pasiruošęs bet kokiams išbandymams ir netikėtumams. Gaisrininkai ir medicinos seserys budėjo per naktį. Meras papučia triūba sutartą signalą, -jau ir skuba, - važiuoja su švyturėliais, - kaukdamos... Skaudžių nutikimu neatsitiko, -ištraukė pora plekšnes žvejojančius nelaimėlis. Bet tai  ne nuotykis, -net protokolą nesurašė.
        Sukurtas Jūros šventės scenarijus galėjo pakrypti netikėta linkme, todėl buvo pasiruošęs bet kokiems rimtesniems nutikimams:  -O jei pasirodys Armadą? Niekas nežinojo, kad Meras buvo suderinęs visus saugumo reikalus su atsakingom Lietuvos valstybės apsaugos tarnybomis. Snaiperiai buvo nematomi, o gaisrininkai  buvo matomi, ir pasiruošę.
             Apie 9 valandą, rūkas ėmė sklaidytis ir netikėtai Smiltinėje, nuo piliavietės pasigirdo „Sutartinė“, -galinga salvė; sugriaudėjo taip smarkiai- lyg  šimts perkūnų nuaidėjo ir...   atsiliepė aidu.  Žmonės susižvalgė, -pasitikrino ar nepamiršo skėčius ir mobiliakus.  Skiečių neprireikė, nes pro išsisklaidžiusį rūką pamatė atplaukiant, baltomis burėmis padabintą baltą laivą. -Tikra Baltoji gulbė.
         - Tu tik pažvelk kaip jis lengvai skrodžia  bangas... -Pažvelk, brangioji Kotryna. ..  -O,  muziką...  -Tu tik  klausykis Jeronimai, -kokia  muzikos.  -Klausykis.
         Ant   denio  visas  “KRISTOFORO“  orkestras,  su padykusi-neprognazuojamu  Maestro Donatu.  -Nuostabu.  Pažvelk,  ką  jis  išdarinėja... -Joo-majooo.
    Orkestras  grojo  valsą   „ Ant melsvo ežero bangų“.
Gyventojai  buvo  sužavėti ir užburti  nuostabios muzikos ir vaizdo.  Daug laivų atplaukdavo į Klaipėdą... Labai  daug, bet  šitokio grožio dar niekas neregėjo. O  valsas  tik  skambėjo  ir  skambėjo...

                Ant  melsvo ežero  bangų
                Laivelis  plaukia be irklų,
                O tu sėdėjai prie manęs
                Ir skynei vandens lelijas.

      “ Baltoji  Gulbė“  priartėjo maždaug už pusmylės iki kranto ir sulėtinusi greitį, sustojo, -plūduriuoja kaip iš vaikystės prisiminimų, tylų vakarą be vėjo, palestas laivelis kūdroje. Plūduriuoja taip švelniai, švelniai, -lengvai, lengvai ... Maestro Donatas staigiu ranku mostu  sulaikė“Kristoforą“, jo kuprelė palinko ir.... pasigirdo švelnus  Martyno  Šviegždos  smuiko stygų čiurlenimas... tiur-tiur-tiur-tiur, -patikrino stygas... stygos suvirpėjo ir kaip koks lazeris prasiskverbė į krantinėje susirinkusiųjų širdį.
 Martynas  buvo jaunas, gražus ir labai  laimingas. Jo  tėvelis, kilęs iš garbingos prūsų giminės. Nugraudejus Rytų frontui, su būrių „Vilko“ vaikų, Algimantoas Švėgžda,   perbrido Nemuną ir pasiekė Minijos žiotis- apsigyveno Šilutėje.  Bėgant metams suaugo ir tapo žinomu Dailininku-tapytoju. Jaunystėje, septintame dešimtmetyje, Telšiuose susitiko su būsimu „Baltosios gulbės“ šturmanu Geležėle. Ir štai, po daugelį metų, jo sūnus, smuikininkas Martynas Šviegžda, stovi ant laivo denio ir virpina stygas.
                          
                                 Man smuikas skamba rankose,
                                Jo aidas žūsta bangose,
                                Jame girdėti ta dalia,
                                Kur širdis, blaškos kančiose.  

 Šturmanas Antonio de Samurato-Geležėlė stovėjo ant kapitono tiltelio ir stebėjo krantą. Jo svajonė, aplankyti Klaipėdą ir Lietuva pildėsi. Jis nežinojo kas vyksta už horizonto rytuose, -Lietuvoje, tik suprato vieną, -šiandieną, pirmiausiai reikalinga įspūdinga Šventė. Jis ilgai ruošėsi ir štai atėjo lemtinga valanda. Jis čia, prie Lietuvos krantų, stovėjo ant tiltelio, sujaudintas stebėjo krantą į gausiai susirinkusius žmones. Jis trumpam susimastė... Staiga, per gausiai, krante susirinkusią minią,   nuaidėjo spiegiantis riksmas:
       - Tai  ne  Gulbė, -ne- ne, - niaaaa... -riksmas pritilo, - matomai „suvalgė' kriaušę. Pritilo, bet iš minios dar girdėjosi tolstantis dejavimas ir isteriškas gargaliavimas: - Ne- ne- ne... Pagaliau nutilo... Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo Lietuvos „Vanagų“ surengta slapta sulaikymo operacija, per kurią  buvo sulaikytas įtartinas asmuo. Po tardymų ir specialių priemonių, medicininių patikrinimų, paslaptingas asmuo buvo atpažintas pagal DNR, -buvo nustatyta, kad tai yra, plastinę  operaciją  pasidariusio, 1941 metų, Telšių  NKVD saugumo šefo pulkininko Petro Raslano „kaukė“.  Jis  buvo sulaikytas,  išvežtas į Vilnių ir uždarytas į Lukiškių izoliatorių, bet... reikėjo taip atsitikt, kad per Nepriklausomos Lietuvos valdžios neapdairumą, jis paslaptingai dingo kart su Nachmanų Dušanskiu, -dar vienu, Rainių miškelyje, skerdynes surengusiu  budeliu.. Palikim šią paslaptį ateičiai... Grįžkim į Klaipėdos uostą.                                
    Muzika toliau žavėjo uoste susirinkusią, -šventiškai nusiteikusią publiką. Po Martyno smuikavimo, „Kristoforas“ sugrojo keletą Mikolojaus Čiurlionio, Naujalio melodijų, -padarę trumpą apšilimą, ir vėl džiugino publiką nuostabiomis lietuvio širdžiai mielomis  melodijomis.
    Vejziek, Petra... -Kas ten  stov ant laivo tiltelio?  -paklausė jauna žemaitukė Nastutė. - Stov viens, ir mojuo skrybėle. -Va tai tau... - Tikra, stov viens, -patvirtino Petras.
    Staiga, orą  suvirpino  lėktuvo  motoras... Ir,  pagal  nuostabią  “Kristoforo“ muziką, netikėtai atskridęs, nedidelis lėktuvėlis ėmė šokti  valsą... Maestro -reperio  Donato „Kristoforas“,  visų nuostabai vėl grojo valsą.  Susirinkę krantinėje, - neatlaikė; Klaipėdėčiai ir svečiai, - visa Lietuva  šoko  valsą. Mažai kas matė, -tik Petras su Nastute, stovėjo ant molo ir stebėjo baltą laivą. Pamatė, kaip iš laivo buvo nuleista platformą, o ant platformos stovėjo dviese. Tai buvo šturmanas Geležėlė ir balta pūsta suknele, nuostabiai graži, jauna mergina. Platformą, kelių jūreivių, buvo atšvartota nuo burlaivio ir lėtai nuplukdyta arčiau kranto, taip, kad žiūrovams būtų geriau matyti. Krante, pastebėję manevrą jūroje, - trumpam nustojo suktis valso ritme. Pamatę  gražią porą šokančia ant bangų, visi nusišypsojo ir kartu ėmė toliau šokti valsą...
                                       Mėnulis šviečia aukštumoj
                                       Ir kelią tiesia tolumon,
                                       Ant tylių ežero bangų,
                                       Laivelis supas be irklų.

    O kas gi ten taip  sukasi valso  ritme ant bangų? - klausinėjo, pamatę keistą regini žmonės... Neklausk manęs, brangioji, -atsakė barzduotas Antans Kuntris, iš Telšių, Katrei. -Ar ne nemata, juk tai šturmans Geležėlė iš Saulės miesto su simpatija Lina -Baltąja gulbe. -Šokam toliau, Katryt.
  Su sniego baltumo suknele „Baltoji gulbė“ ir Šturmanas Geležėlė, virš vandens, su visais miestelėnais ir svečiais  krante, šoko  valsą.  
                                     Praslinko metai keleri,
                                     Ir vėl buvo naktis tyli,
                                      Laivelis supas be irklų,
                                     O mums visiems taip neramu.
                                     Lia-lia-lia-liailia, lia-lia-lia, -Lia-lia-lia-liailia, lia-lia-lia,
                                      O mums visiems taip neramu.