atgyvenau

ne medžių šakos jų rapyros
kibirkščiuoja į mane
ir žeidžia
kraujuoja beprasmybė
kręšta lapkričio tamsa
ant saulės spindulio
dienos karoliai suverti
prie žemės lenkia
aš atleidžiu

o ryte
ir vėlei karoliukas pas duris
tąsa ir Dievo dovana
ant vis plonėjančio
dienų karolių siūlo
kas bus kai jis nutrūks
kai saulės spindulys nulūš
pabirs į keturias šalis
ar dar daugiau
atgyvenai sakys
atgyvenau