spalvos nusiperka mano nerimą
ir paskandina kai kuriuos žmones
galvoje šiandien ir vėl nesninga
ir vėl lyja ir vėl ir vėl
tarsi lipčiau akmeniniais laiptais
kurie niekada nesibaigia
neliesk manęs einu plauti vonios
nes ir vėl tavo plaukai užkišo ją
ir kriokia pavasariais dunduliais
ar it ralis dulkėtu žvirkėliu
ak taip visi pamiršo tai
gyvendami savo miestų dėžėse
padrikai išdėliotuose
batų dėžutėse
net sraigė greitesnė už tą
kuris nepasislenka kito
pilkąja mase
nuprotėjimas kaip viskas kinta
metams įgaunant pagreitį
nieko nespėji