Juodai. Balti.

Galiu pasidžiaugt kad pavyko išplėšti lygiąsias
Karalių apgyniau ištaręs – karaliaus nėra
Kai baigiasi viskas šachmatų žaidimas dar tęsias
Mes stumdome laiką languotom plytelėm para

Nespėja praeiti kada supranti kad ir laikas
Mus stumdo taip pat kaip šachmatų svarbias figūras
Jau bokštas apgriuvęs ir baidosi žirgas paklaikęs
Jau ritasi šuoliais į tamsą kol mūsų neras

Bet nuolat išduoda ne žirgo prunkštimas o baimė
Kad aš tik pėsčiasis – į nebūtį tyliai judu
Žinau šitą karą pradėjo baltieji bet laimi
Tik didmeistris senas nebijantis liesti juodų

Ir eina kariaunos į ritmą į vėją rikiuotės
Tarytumei upėj grumėtų galingi ledai
Kada jau ne laikas nei ruošti roges nei skaičiuoti
Kiek daug atkovojai ir kiek vien dėl to praradai

Ir šitaip kas kartą ėjimų kasdieną mažėja
Karaliai suklumpa ties blizgančiu žirgo balnu
Bet lieka viltis kad prieš didelę srovę prieš vėją
Aš savąją baimę pamynęs vis viena einu

Galiu pasidžiaugt kad pavyko išplėšti lygiąsias
Kaip Bergmano filme žaidžiu su pačia mirtimi
Atokvėpis trumpas bet šitas gyvenimas tęsias
Tarytum giesmė nesvarbu kad trumpa ir kimi

Moliniam paukšteliui išsprūdusi tiesiai iš snapo
Jis mano tylėjimo įžadus naktį sules
Tik vieno žaidimo išlikti matyt nepakako
Todėl vėl iš naujo rikiuoju savąsias eiles

Galiu pakartoti dar sykį gyvybės gambitą
Aukosiu save bet išties juk svarbiausia ne tai
Kraštinių tiek daug pasirinkti gyvenimą kitą
Ne sykį dėl balto pavydo pralošus juodai