Pašautas tik-ėjimas

Ant aptriušusio medinio liepto,
kuris, kaip apsamanojęs akmuo –
nebeglostomas pėdų,
parašyta HA-GA-LAZ.

Tai devintoji runa,
iškritusi tau iš kišenės,
kai skubėjai,
norėdamas nusimesti tą raudoną vabalą
nuo savo šalmo.

Likimas šovė tiesiai
ir pataikė į tavo delno centrą –
ten dabar žioji skylė.

Bėgi kranto link –
beveik galėtumei lažintis,
kad matei ten mergaitę,
108 kartus besilankstančią priešais saulę.

Žyniai šnibžda, kad jos delnas
galintis pagydyti tavo skylančią savastį.

Tu sakai, kad nebetiki.

Bet vis tiek.
Vis tiek eini.

2019 07 21 (Antalieptė, Kūrybinio rašymo stovykla „Ritualai“)