Gulant

Glaustos šviesa į kampus
ir aptrina rūbą šešėlio,
su nuovargiu gula tingus,
neįpratęs prie darbo ir gėrio.

Suodinos vakaro rankos,
užlaužia dienai pirštus
ir varganas miesto kaukas
rakina garsiai vartus.

Tada kūno vingiuose pirštai,
sudyla visų užmiršti
ir vakaro tinklas blakstienų,
saugo tylą giliai šuliny.