kiek dar mylių ašarų išverktum
kai paskutinis, krentantis
rudens lapas
daužosi į uždarą langą, o
lietus skaičiuoja širdies
dūžius ir tik spengianti
lapkričio tyla
telefono ragelyje,
vien tik skaičiai
ir neparašyti sakiniai
vien tik šešetai...