Tarp...

Tarp dviejų liepsnų blaškausi -
nežinau, kurioj sudegt,
bet, manau į tamsią naktį
vėl išeisiu aš viena ir,
jau nieko nebeklausus,
atsiduosiu laisvės vėjams -
tegu drasko,
nes gana
tos klaikios nežinomybės,
tų kalbėjimų nakčia...
Perlų dėžę, kai pravėriau -
pamačiau, kad ji tuščia.
Paslapčia juk tu klauseisi, kaip raudojau,
kaip blaškiaus...
O dabar beliko smėlis,
dykuma ir neviltis,
nes ugnis, kurioj sudegti aš norėčiau,
laiko vėjo užpusta vos rusena...
Ta liepsna man per silpna.