Pilkas

Tolstu nuo užkimštos burnos
Kuri tvinsta nuo seilių pripildytų žodžiais



Dangaus žydrynės galvoje
Bet juoda, jokių minčių kvapo
Juodi šliužai suvalgė debesis
Todėl man liūdna, šviesa skrodžia
Kiaurai pūvantį kūną

Einu aš prie medžių, išgersiu sulos
Gal pilka mintis įvyks
Dėl žūvančio draugo
Ir išgersiu taurę lietaus
Išgaruosiu pilkas