netrinčiau savęs,
kad rugpjūčio dienoraščiu
bobų vasara ėjau
ir vagas arimuose užglosčiau
ir lapkričio vėjams
nuo prikritusių žodžiu,
kiemą vienpirščiu grėbliu šukavau
ir klykiančiai rudens padangei
gervių juostą
vorų siūlais lydėjau
nes jei trinimas
tai kitas kūrybos galas ...
vėlei tavo
nuvalkiotas pėdas,
nykščiais ir eilėmis neužrašytomis,
žiemos atodūsiui
patrinčiau.