Rašyk
Eilės (72422)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10377)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 30 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Aš Tavęs laukiau visą gyvenimą... Visą... Keturiasdešimties metų gyvenimą... Aš Tavęs laukiau. Ir Tu atėjai. Netikėtas, nelauktas, nepastebėtas. Nepastebėjau Tavęs pirmą dieną. Antrą dieną ištarei girgždantį „Guten Morgen“. Atsakiau, nes esu mandagi. Netikėtai susitikome įstaigos virtuvėje. Abu laukėme vandens arbatai. Tada po lemtingos tylos nelauktas klausimas - kokį kursą lankai? Tavo balsas buvo malonus, vyriškas ir nežemiškai seksualus. Išlemenau-prašau, ką sakėte? Aiškiai supratau, ko manęs klausei, bet Tavo balsas nupurtė tarsi elektros srovė. Jaučiau, kaip Tavo skleidžiami garso impulsai purto mano stuburą nuo kaklo slankstelių iki uodegikaulio. Po šios elektros iškrovos galėjau pasakyti tik tiek- prašau, ką sakėte. Vokiškai skambėjo įdomiau - wie bitte? Tu pakartojai klausimą. Jaučiausi lyg dukart nupurtyta elektros iškrovos, kaip vaikystėje liežuviu liesdavome plokščią bateriją ir tas saldus, tekančios elektros srovės skonis. Ne, Tavo balsas buvo drąsesnis.
Nemačiau Tavęs septynias dienas. Suprantu, kaip jautėsi Dievas, jis buvo pavargęs. Aš irgi. Pavargau ilgėtis Tavęs. Tiesa, nežinau, ko ilgėtis, nes mūsų nėra. Esame tik Tu ir aš, bet ne Mes. Jaučiu fizinį krūtinės skausmą, atrodo, kad ne ridenu Sizifo akmenį, bet Sizifo akmuo guli ant mano krūtinės. Sunku įkvėpti. Ilgesys Tau - tai ne Sizifo žygdarbis ir ne Dievo kūryba, kas tada? Tiesiog ilgesys, nukertantis, nubloškiantis, žeminantis, nes Mūsų nėra, esame tik Tu ir aš.
Kitą dieną pakvietei kartu pietauti. Mačiau, kaip Tavo akys laukė atsakymo. Vandens gilumo akys žiūrėjo į manąsias laukdamos. Tai buvo daug žadanti akimirka. Man. O Tau?
Žinoma, sutikau, negalėjau atsispirti vandens gilumo akims. Skendau jose... Kaip mano košmare, kur po tvano likęs tik vienas pasaulio medis... Aš jo viršūnėje, mane apsivijusios dvi mano dukros, aplink - bekraštis, gilus, griaunantis vanduo, bet tylus. Tavo akys gilios ir tylios kaip pasaulinis tvanas.
2019-10-12 01:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-13 19:25
ČakoPelėda
Deja, deja, kelios banalokos metaforos nepaverčia romantiško dnr įrašo literatūra.
2+ už pastangas ir gute Nacht ;-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-12 21:04
Nuar
Tai gyvenimiškas ir pamokantis tekstas. Būtų dar vertingesnis, jei būtų tęsinys, kuriame aprašytas vilčių žlugimo procesas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-12 13:11
Žydra
Ačiū už komentarą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-12 04:14
gunta
CIT tata: "Nemačiau Tavęs septynias dienas. Suprantu, kaip jautėsi Dievas, jis buvo pavargęs. Aš irgi."

niu gi, jis suprato, kad Dievas buvo pavargęs, mhmmm; pavargęs tai pavargęs, bet nuo ko, jis tai todėl, kad nematė jos,
o dievas ko buvo nematęs, to ką kūrė septynes dienas?
ar jis jaučiasi, būk tai sutvėręs ją, ir pavargo, nes ją tvėrė, o paskui septynes paras, savo tvarinio-tvėrinio-kūrinio, t.y. jos, nematęs? mhmmm

oi kaip prastai tokios dramatiškos pompos, be jokios motyvacijos rimtu VEIDU.... brrrrrrrrrrrrrrrrr
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą