Buvo smalsumos, tą kartą.
Kai krito medžių lapai lyg pagal planuotę. (turim kiekvienas karščių ir vėsos planus)
Ar bus šį vakarą kaitros tarp jo ir jos.
Kada vaivorykštė neatrodo tokia dinamiškai pablukus,
prasmės dainos užgniaužia gerklę, o gal tikrai
bus tarp mūsų sūrainių dienos.
Ir tas rytas, rasos nenualintas,
ir tas gaidžio riksmas vietoj ir laiku,
ir tas rūkas nespėjęs palikt,
Ir ta išmokta gaida - viskas bus gerai.
Tas vakaras su smulkiom liepsnelėm
ir varlėm, kurios nežino ar šokt, ar gult ir
tom visom vakaro gaidom, daungaus oranžybėj
jai ir jam palinkėjo kaitros.


kolkas






