...

Tegul kava juoda, juoda labai bus.
O staltiesė balta. Langų per daug, o
šaukšteliai sidabriniai. Gėlės laibos,
tipeliai – įvairiausio plauko.
Fortepijonu? Ką gi. Tegul gros. O
kad ir kokį nors standartą.
Net kartais pagalvotum – trūksta boso...
Tiek to tai. Bosas kitą kartą.
Tegul atneš taurelę. Delnui gaubtą.
Šviesos auksinio vario pluoštais
ir valandų debesimis joj kaupta
iki gerai, ir skonis loš tais
tarpekliais, horizontais, gyliais,
juk mintys mėgaujasi  guoliais,
akimirksniai keistai ilgi leis
įsidėmėti jaučiant juos grynuoliais,
kava tegul balta tada bus,
o staltiesės galės nebūti
visai, laikai net nenuostabūs
primins istorijas tik po truputį.