Vieną.
Niūrią žiemos dieną.
Sukėlė maištą mano siela:
Neklausyti
savo norų!
Nepaisyti
moralinių normų!
Sulaužyti
pasaulio dogmas!
Negyventi.
Šiandienos blogu oru!
ne!
Sušuko mano siela:
"Ach, gyvenime, kaip miela!!
Leiski bėgti man per pievas,
Kur seniai pabirusios vertybės miega.
Išleisk.. "