tokia buitis ir maišatis po turgų vaikšto
perka kanapių duoną
taip trūksta man akordeono
kad atsisėsčiau turgaus aikštėj drąsiai
ne lupikautoja prašytoja
o kasininke
privalote susimokėt mieli piliečiai
savus ir savo šalį apiplėšę
burnas užčiaupę akis panardinę
atidavėte ne į tas rankas
Tėvynę
o turguje gyvenimas tikrasis verda
gali ir klaust ir pasakyti savo vardą
susipažinti kas ir kaip kame kam sekas
po kiek agurkai kaip iš jų
išspausti sėklas
buities ir maišaties mes išspausti ir
išsisėję
ieškom savęs nebesamoje ąžuolų
alėjoje