Mano mylimoji
Yra sodas
Širdis labirintas
Kas ves pas tave
Gal lapės
Jos viską žino
Švyturys
Juodą juodą
Naktį
Tavo jausmų
Išvaduotas
Plaukiu prie kranto
Ir patinka man
Ar ne
Turėsiu pabėgti
Nuo tavo
Prisiminimų
Į amžino ryto
Ir vieno
Saulėlydžio
Šalį
Laivai plaukia
Link horizonto
O tavo oda arti
Lyg pajūrio smėlis
Tavo nėriniuota
Suknelė
Užburiantis
Jaunas vynas
Bepročio rankoj
Žodžiai kaip angis
Kaip degančios
Strėlės
Kur aš nuo jų
Rasiu užuovėją
Jei palikčiau
Gyvųjų šalį
Kapo šaltis ir
Medžių kirminai
Man kalbėtų
Tą slėpiningą
Tavo vardą
Saulė vaduoja
Nuo vienatvės
Debesų
Ir nieko
Nebegirdinčios
Numirėlio ausys
Pamato vėją
Tavo dainos
Apynys
Aplink medį
Tinka alui
Bet smaugia
Savo šeimininką
Atsikelsiu ir
Eisiu prie jūros
Į begalybę pažiūrėti
Kas supaisys
Gal būtent taip
Myliu tave
Paslaptingu vardu
Ir tavo
Sostas slidus
Kaip vynas
Mano gomuriui