įkaitusių akmenų žosmė

užtrukęs nerašymas kaip negalėjimas išsirinkti
tinkamo ilgio lithamo
nuo uodų įkandžių
ant lūžtančių parduotuvės lentynų
perpildytų perregimų vitrinų
už kurių it gyvi aprengti nejuda

vasaros karštume suknutės plonesnės
už šifono medžiagą
vakarop traukia vėsą pro tarpus nertinio
rugsėjo baimės
klaidžiojant su Tuaregu ant mehario
kaip rytdiena blanki
traškios keptos duonos gabalėlis

šiek tiek druskos
aliejaus patepti
kad žodžiai rastųs riebūs sotumui ir lygiaveidžiai

tuščiažodystė
girdžiu Ekleziastą iš Patarlių knygos
kaip maišas dulkių
panešti lengva paberti
jomis užpildoma burna
geriau nuryti
kaip merginos paslaptis
jos kvapas sode pasklidęs sukviečia išminčius
nors jos nėra
kvepia dažas laukiant kūrėjo
plenere ant ištemptos šimtaprocentinės medvilnės nuojauta
ateina tas kuris susijęs
su viršvalandžiais ir povalandžiais
laiku prarandančio galią
naikint ir atimti

jo žodis kūnas
perkūnas šiurpuliais
pūliuojanti žaizda
ant pėdos geltona pūslė
sprogsta skysčiais
tek ėjimas  tūkstančiais žingsnių
nuotakų vualiais užsidengiančių