Laukimas

Į tyliąją sutemą sklindantis aidas - tai plaka senoji širdis.
Į nežinios kambarį lipantis veidas - jo laukia juodoji naktis.

Gal nerimo kupinas vykdytas reidas vėl saują kartėlio nurys?
Gal darganų permerktas nuviltas Kleidas dar kartą namolio sugrįš?

Štai lietsargiu nešinas vaikiščias vaidos, kai dėdė pradaro duris
Į giliąją sutemą... Sklindantis aidas vis verčia stuksenti širdis.