nūnai

kaip gėda - vakarais kalbu eilėm
romantiškai palinkusi prie žvakės
bet kasdienybės gedulas išvien
man primena bejėgią Nagasaki,
kai nėr gėlių, kur statosi namai
ir prie langų su knygomis nematom,
o paskenduolių palaikai nūnai -
padariniai karščiuojančio maniako.
...............................................
Kantonų norisi panirti ežeran -
varpais maironiškais aidai pasikartotų
bei elegantiškai pasnigtų vakarais....
slaptingoj tyloje sudirgintų vaizduotę.