Kai po ilgo advento dumojimo
šventą dieną vieną
plaukiau Venta, Vysla ir Dunojumi,
tai vakarop pasiekiau Vieną,
austrų sostinę.
Ir ką tu manai, radau aukso gyslą,
tad mano savimeilę išsiilgę tvirtos rankos
net germanai paglostė,
pamatę, kad moku dėsnius laisvosios rinkos
iš visų pakampių rotušės aikštėn rinkos,
asai, lovelasai ir turgininkai,
o su jais ir moterys –
puolusios ir protingos, aikštingos ir juokingos.
Jos pirko sau papuošalus ir loterijos popierius,
garsiai juokėsi ir bėrė man komplimentus
lyg poterius.