Rašyk
Eilės (72576)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10404)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 33 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







- Vyciokai, tu eini į teatrą?
- Oi ne-e... Aš einu į teatrą!
- A-a-a... O aš galvojau, kad tu eini į teatrą...

Va šitaip būdavo galima pasišnekėti su Vycioku.

Jūs negalvokite, kad Vyciokas moka vien tik alkoholį vartoti ir miegoti kaktą į stulpą įrėmęs.

Nieko panašaus!

Vyciokas šalia viso to dar yra dailininkas. Joo!..
Ir ne koks nors ten tep lep ant sienos ir lėkit visi žiūrėti, koks čia didelis menas!
Uoj ne!.. Vyciokas visada buvo rimtas dailininkas - jis netgi dailininko pažymėjimą turi.

Jis gali mėnesius užsidaryti savo dirbtuvėse ir tapyti didžiausias drobes, piešti anglimi ir pastele. O kartais būdavo, kad mėnesius kojos į dirbtuves nekelia, nes negali į tą pusę net pažiūrėti.

Va toks jis dailininkas.

O kai baigia tapyti ir piešti, tai tuos darbus gražiai įrėmina, kruopščiai sukabina ant baltų galerijos sienų, švelniai apšviečia ir tada prašom: užeikit.

Ir žmonės eina.
Žiūri į Vycioko paveikslus ir piešinius. Diskutuoja. Galvas kraipo. Gražiai, sako, tas Vyciokas daro. Ir laikraščiai tą patį sako. Tik ne „Vyciokas“, sako laikraščiai, nes jo vardas visai kitoks.

O Vyciokas stovi nuošaliau su vyno taure rankoje ir stebi, ar žmonės labiau galvą kraipo, ar pečiais gūžčioja.
Ir siurbčioja sau vyną. Norėtų ko nors stipresnio, bet parodos atidaryme visada reikia išlaikyti veidą. Po to jau, kai lieka sava chebra, galima ir driogstelėti truputėlį, bet oficialioje dalyje Vyciokas visada, kiek įmanoma, stengiasi sukurti solidaus žmogaus įspūdį.

Ir kuklaus.

Nors kuklus jis buvo iš prigimties. Dėl to jam nereikėjo įpatingai stengtis. Va kada Vyciokas daugiau alkoholio pavartoja, tai labai kukliu jo jau nebepavadinsi.
Ir tada stenkis nesistengęs, nekuklios mintys pačios be jokio prašymo kūnijasi.

Ką čia ir kalbėti!.. Visiems pasitaiko...
O Vyciokui tokie dalykai pasitaiko ir pasitaiko.

Aną kartą, irgi per parodos atidarymą, jau, atrodo, baigėsi tos oficialios kalbos, jau visi, atrodo, visko paklãusė, paplojo, pasveikino ir įsivyravo tokia bohemiška atmosfera, kai Vyciokas tyliai man pasiskundė:
- Tas sausas vynas baigia skylę skrandyje išgriaužti. Būk žmogus, paieškok viskio, ką? Kokį šlakelį man į colą rastum gal, ką?..

Aš, žinoma, buvau žmogus ir radau. Tiesą pasakius, nereikėjo ilgai ieškoti, nes direktorės kabinete aš pats prieš parodos atidarymą padėjau kelis butelius stipresnių gėrimų vakarui, kai liks mažiau publikos ir bus galima laisviau pabendrauti. Pripyliau tada artipilnį stiklą viskio, kad daug nevaikščioti, nes jos kabinetas pačiam koridoriaus gale, o eidamas pro vaišių staliuką šliūkštelėjau colos, kad pasikeistų gėrimo spalva. Dar pagalvojau, kad ir pats iš Vycioko stiklo truputį įkalsiu.

Vyciokas tada, atsimenu, paragavo ir iš karto išsišiepė. Pirmą kartą tą vakarą jo veidas nušvito. Ir kuo toliau, tuo labiau švito.

Aš nutaikiau progą ir prisigrętinęs prie Vycioko tyliai paprašiau, kad ir man duotų paragauti, kas ten gavosi. O tas padla tik kilstelėjo tuščią stiklą ir baisiausiai nustebo:
- O žiūrėk, Vygiokai! Baigėsi kažkaiptai?.. Gal gali dar vieną tokį patį suorganizuoti? Tyliai įkalsim per pusę, kol prasidės tikras vakarėlis, ką?..

Aš vėl nupėdinau į koridoriaus galą ir pakartojau receptą, bet dabar jau pats pradžioje tyliai įkaliau ir tik po to padaviau Vyciokui.
Ir dar susitarėme, kad jis man paliks burnelę.

Tai jūs galvojate tas svolačius man ką nors paliko? Nejuokaukit!...

Žiūriu, Vyciokas laisvesniam galerijos kampe su kažkokia mergina kalbasi ir iš judesių matyti, kad didelį menininką nuduoda. Prieisiu, galvoju, organiškai įsiliesiu į pokalbį, paragausiu colos ir nusiplausiu...
Gi priėjęs girdžiu, kad Vyciokas ko gero su žurnaliste kalbasi, tarsi interviu duoda... Nu nelabai čia organiškai išeis paragauti tos colos, galvoju aš ir trinuosi šalia, atseit Vycioko paveikslus apžiūrinėju, o iš tiktrųjų tai klausau, ką jis žurnalistei skiedžia.

Ta proga prisiminiau, kaip Vyciokas vieną kartą man guodėsi, kad labiausiai jį užknisa žurnalistų klausimas „o sakykite, kaip jūs pradėjote tapyti? „.
Tada Vyciokas man prisipažino, kad jis netgi susigalvojo legendą, kaip, atseit, dar ankstyvoje vaikystėje jo tėvas vieną kartą ruošėsi dažyti sieną, atidarė dažų skardinę, bet apsižiūrėjo, kad trūksta teptuko ir išėjo jo ieškoti. Ir kaip Vyciokas visas išsiterliojo, bet ant sienos delnais nupeišė labai gražią saulę (dažai kaip tik pasitaikė geltoni). Tėvas tada baisiausiai susižavėjo Vycioko piešiniu ir ėmė stumti vaiką į menų pusę.

Medituoju su tom mintim prieš Vycioko tėvo portretą ir girdžiu žurnalistės klausimą:
- O sakykite, gerbiamas dailininke, kaip ir kada jūs pradėjote piešti?
- Oi!.. - kažkaip per linksmai į klausimą sureagavo Vyciokas. - Žinokite, aš tada dar be kelnių laksčiau po kiemą.
- Be kelnių? - nustebo žurnalistė, o gal būt net priekabiavimo klastą pajuto, nes truputį atsilošė.
- Jo!.. - viena ranka numojo Vyciokas, o kita ranka ramiausiai susipylė man priklausančius colos likučius. - Tais laikais, žinokite, vaikai plikais užpakaliais po kiemą lakstydavo iki penkerių metukų ir nieko tokio... Bet man tada buvo dar mažiau, kai tėvas ruošėsi dažyti tvorą...

Matai, pagalvojau, jau ne sieną, o tvorą... ir užpakalis kažkodėl plikas atsirado... po dviejų stiklų colos maestro patraukė improvizacijos link... įdomu, įdomu...

-... jis paliko tuos dažus ir nuėjo ieškoti teptuko... kaip dabar atsimenu, dažai tokie šviesiai mėlini buvo... aš paėmiau ir įkišau į tuos dažus savo pimpaliuką...
- Pimpaliuką?.. - nustebusi pasitikslino žurnalistė.
- Nu, taip... Ką čia supaisysi, kas tada man vaikui į galvą šovė... Ir kažkaip brūkštelėjau per tvorą pimpaliuku.. žiūriu - piešia!.. ir tada aš išlėto, vis pasidažydamas, pimpaliuku ir nupiešiau pirmą savo darbą... kažką panašaus į jauno mėnulio pjautuvą... ir kaip tik užsimaniau pasisioti... tai tą mėnulį ir apsisiojau... dažai kažkaip įdomiai išsiliejo ir mėnulis tapo panašus į pro rūką varvantį dangaus kūną...
Tėvas, tik pamatęs tvorą iš karto nusprendė mano ateitį: dailininkas. Dar nuotrauka kažkurtai buvo tokia: stoviu aš su mėlinu pimpaliuku, tėvas išdidžiai mane apsikabinęs ir siurrealistiškas mėnulis kabo ant tvoros, tarsi iš siaubo filmo...
- Gal turite tą nuotrauką? - labai smalsiai paklausė žurnalistė.
- Deja... - rimtu veidu atsiduso Vyciokas. - Neišsaugojau... Prapuolė kažkur gyvenimo verpetuose...

Vėliau vakare, kai jau nebūtinai į viskį reikėjo pilti colą, kad spalva pasikeistų, mes prisiminėm tą Vycioko improvizaciją ir smagiai visi iš jos pažvengėm.

Tas  vakaras baigėsi visai linksmai ir, palyginus, padoriai - netgi Vyciokas nezagremiel pod fanfary, nors tam buvo visos sąlygos.

O kitą dieną laikraštis išspausdino straipsnį, kurio pagrindinė mintis buvo ta, kad toks ir toks dailininkas (atseit, Vyciokas) pirmus savo darbus sukūrė dar vėlyvuoju kūdikystės laikotarpiu ir tai atliko gana sudėtinga pimpaliuko-sisiuko technika.

2019-07-14 22:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-22 12:53
Klaudijus Sulavarvis
daugoka teksto
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-19 23:54
Vygaudas
Manau, kad jo, Papiros.

Man Vyciokas nieko nesakė, bet manau, kad antro pimpaliuko jis neturėjo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-19 20:44
papi ros
ar su tuo pimpalu ir moteriai hm padažydavo
šiaip dėl ekstrymo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-16 16:59
Vygaudas
Ačiū Miam!

Tu nenustoji manęs stebinti!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-16 15:32
Miam
Aš taip ir maniau, kad tas Vycioko susidėjimas su jumis kaip pasakotojo personažu nieko gero jam kaip personažui neduoda, o dabar tai ir pasitvirtino. Nes to Vycioko, kuris buvo anoje dalyje visiškai neliko, o belikote tik nuogas jūs.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-15 22:32
Vygaudas
Dėkoju už kantrybę Luiza,

Ir, žinoma, už dosnumą, ką čia ir kalbėti...
O sakykite, Šarlote, satyrinė novelė tai čia kažkoks "žemas" žanras, jūsų nuomone?
O gal čia tokia rašyk'o kritikų norma?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-15 22:04
Luiza Šarlotė
Perskaičiau iki pabaigos, o tai jau gerai. Pasikartosiu: autorius moka lengvai valdyti plunksną, žodį, tik tema, kaip visada pasirenkama - satyrinė novelė, gal taip galima pavadinti?
Kiek kliuvo gramatinės klaidos: ypatingai (y ilgoji) kažkaip tai, iš lėto, kažkur tai (atskiri žodžiai)
3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-15 16:49
Vygaudas
Dėkui Žili,
Kad apsilankai
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-15 16:33
Žillis_
buitinis vaizdelis, bet giliau neįeita, deja...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-15 16:19
Kama Sutrius
neabejoju, kad čia tobulas apsakymas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-15 13:14
Vygaudas
Paskutinė pastraipa turėtų skambėti taip:

O kitą dieną laikraštis išspausdino straipsnį, kurio pagrindinė mintis buvo ta, kad toks ir toks dailininkas (atseit, Vyciokas) pirmus savo darbus sukūrė dar vėlyvuoju kūdikystės laikotarpiu ir tai atliko gana sudėtinga pimpaliuko-sisiuko technika.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-15 09:59
Vygaudas
Ačiū Eventail,
Kaip tik ieškau redaktoriaus savo pirmąjai knygai. Kaip tik galvoju apie oponuojantį redaktorių. Įtraukiu jus į galimų redaktorių sąrašą.

Atleisk This,
Bet tavo komentaro nesupratau. Supratau, kad gavau vienetą (vienetas - vienas populiariausių mano kūrybos vertinimų rašyke), bet komentaro nesupratau...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-14 23:10
eventail
Tiek tik iš pask. pastraipėlės.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-14 23:09
eventail
Kirčiuojate technikA, kai yra 1 kirčiuotė - visuose libksniuose kairinis ant e.
Ir mėgstate slavizmus vartodami "pagalba", kurio visiškai nereikia.
Išpildė keisti į atliko.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-14 22:38
holy fingers
1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-14 22:38
holy fingers
"kitą dieną laikraštis išspausdino straipsnį, kurio pagrindinė mintis buvo ta, kad toks ir toks dailininkas"
truputį nuobodžiauji? biški jauti poreikį pamalt šūdą?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą