Mudu lynais ir gijom susieti.
Mus riša dugnai ir dangūs.
Visų neišvardint – net nusirengus.
... Burės, Amarone, kalnai, Eric Satie.
Delfai. Wim Wenders. Šokoladas.
Vakarai, kai valandos lydos,
rytai, kada tirpsta minučių ledas,
trupa sekundžių plytos,
pagalvojimai apie tą patį
vienu metu, malonumas
nugara jausti nugarą, petį
skruostu, tai, kas švelnu, mus
trimis šimtais šešiasdešimt laipsnių priešingai,
vadinasi taip pat, jaudina,
vienas kito tamsų iešmininkai
ir visą laiką vienas kitam jau diena
ir niekada dar naktis – ką
daugiau tvirtinti, rišti, prirakinti,
gal vėl perskaičiuoti viską
ir pradėti iš naujo paeiliui po mintį.