Vandens Reputacija

Pasisėmei ir taurėn pili šį
neapibrėžtumą, vedlį žemyn, seklį,
randantį net mažiausią plyšį.
Bandai žvilgsniu į varveklį
jį sustingdyti, bet nepakankamai
žvilgsnis šaltas.
Laikai tyvuliuojančiame ranką. Kai
lieka minčių nedaug, neprošal tas
paskutiniąsias, tik paskutiniąsias,
pasilikti atsargai,
taigi, tęsias
etapas, kada kaip mat sargai,
mieguisti instinktai, pabudo, ėmė plėstis
vyzdžiai – dešinys, po to kairys,
virsdami į skyles ties
išsiskleidžiančiu horizontu, kuris
ir yra tas
didelis, didesnis už kelis
horizontus, užburtas ratas –
paprastas troškulys.