tartum A. Baranausko šilelyje

juoda trasa
gyvenimas!
Olimpo kalnas į kurį neįlipta
kai stebisi vyriškiai ir mãno moteris silpna
kad užduotis įlipt į jį neįveikiama

o tempora o mores

buvo laikai kai vyrai karalienėmis moteris laikė
buvo laikai kai vyrai sukdavo automobilio vairą
šalia dama sėdėjo veidrodėlį priešais tiesdama

tirpsta ledai žiemą stiklai užšąla
kad nematyti kelio
lūžta galinio lango valytuvas
tiršta
debesys susitvenkė
vėjai juos pusto iš vieno dangaus kampo kitan
lašnoja ašarom
po šitiek metų pasikeitę visa

***

šilelyje  dar nenustekentam
aš prisiminsiu gaivą oro
kai įkvepiu ir viršum galvos šlama
liepžiedžiai ir klevų nosys
praleidžia pro tarpus pilkšvą debesį
tamspilkiai iš paskos lekia
kalnų keteros jų
kur pažvelgsi
nutapyti nepavyktų!
gamtos neperspjausi
dailės mokyklos mokytoja sako
neatkartoti sūkuriuojančių bangelių ežere
bėgiojančių nenuspėjama kryptim

žiūrėk
ten mėlynuojančios lygumos
o ten salelė rób co chcesz*
buriuotojas naro apranga lipa
jam iki kelių pačiam ežero vidury




*daryk ką nori