Siurrealistinė svajonė per sausrą

Kaipgi būtų gražu, kad ant vynuogių kekių išbirtų
Baltos snaigės ir tiltai varveklių ant lapų pakibtų – 
O po kojom žolė pasidengtų baltom kruopom miltų
Bei sodrus saldėsys gaivuma į akis man sukiltų.
Aš galėčiau paslėpt nuo sausros susigūžusį veidą,
Panardinti į gylį vijoklių pranykstantį delną,
Kad pajusčiau, kaip tirpsta goda per pirštus pasileidus
Lašelyčiais iš sniego į mano kasdienišką maldą.