Rašyk
Eilės (71897)
Fantastika (2158)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1088)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Jauki baro terasa Vilniaus senamiestyje. Virš staliukus apspitusių kūnų – tik debesimis apsėstas pavasario dangus. Jauna mergina su vandens stikline po nosimi akimis nervingai bėgioja nuo vienų prie kitų durų, iš baro vedančių į terasą, laukdama į pasimatymą vėluojančio vaikino. Pora šeimų ramiai vakarieniauja terasos centre, užėmusios staliukus aplink fontaną. Tėvai pasimėgaudami valgo kepsnius, vaikai bėgioja aplink fontaną ir krykštaudami vienas kitą bando aptaškyti vandeniu, motinos laiku spėja nuryti gerai nesukramtytą lazanijos ar spagečių kąsnį ir aukštu tonu be paliovos tramdo mažuosius barbarus. Prie kitų staliukų po dvi, tris sėdi vidutinio amžiaus moterys, liūdnus žvilgsnius nukreipusios kažkur tarp pašnekovių kaktų ir dangaus. Jų stalai apkrauti greitai tuštėjančiais bokalais, o pilki veidai įgauna spalvą tik atėjus eilei sakyti monologą apie gyvenimo problemas arba pro šalį praplaukiant vienišam vyro siluetui.
Terasos gale, aplink mažą sceną, lyg vaikai apie fontaną sukasi jauni studentai, ruošdami aparatūrą koncertui, kurio būsimieji klausytojai nesitiki. Ant scenos užlipa jaunas šviesiaplaukis su mikrofonu ir po įprasto „vienas, vienas, vienas“ garso patikrinimo praneša:
              – Dabar jums dainas atliks dainavimo meno studentai! Pasitikite plojimais!
Staliukas, prieš sceną apsėstas šio vakaro atlikėjais, garsiai suūžia, pažadindamas iš jaukios ketvirtadienio ramybės ir kitus staliukus. Nuaidi aplodismentai. Jauni ir žydintys balsai vienas po kito lipa ant scenos ir geria tą jų pačių suplanuotą poros dainų ilgio šlovės akimirką. Vieni godžiai įsikibę į mikrofoną, kiti drebančiais pirštais šokdami pianino klavišais, pripildo terasą jaunais, sodriais balsais. Lietuviškos patriotinės dainos, dainuojamoji poezija, žaisminga studentų kūryba. Į visą tai aidu atsiliepia vis garsesni plojimai iš baro klientų, po truputį vis labiau apsiprantančių su žiūrovo malonumais ir atsakomybėmis. Iš gatvės vis užklysta koks vietinis ar turistas, trumpai pasiklauso, nusišypso ir vėl išnyksta.
– O dabar pasitikime Ainorą!
Žiūrovai taisyklingai paploja, o į sceną užlipa praplikęs vyriškis su kostiumu. Tamsūs, tvarkingai trumpai nukirpti plaukai dengia jo galvos šonus, apkabindami slogiai rimtą išraišką.  Jaunatviško lengvabūdiškumo ant scenos nelieka nė kvapo. Po trumpos pauzės jis pradeda nervingai šnekėti, lyg norėdamas išduoti kokią paslaptį, seniai akmeniu užgulusią širdį.
– Sveiki. Norėčiau tik pasakyti, kad, na, darykit dalykus, siekit, kol dar esate jauni, nes po to ateina amžius, su juo kiti dalykai, ir darosi sunkiau. Aš pats tą patyriau. Tad siekit kol jauni. Tikiuosi supratot. O aš dainuosiu apie Dievą. Dievą ir žmogų.
Suskamba muzika, jis užsimerkia ir iš jo lūpų išsiveržia arija. Lengva, žaisminga nuotaika pripildytoje terasoje arija nuskamba lyg iš kito pasaulio. Kupina slogios dvasios, ji blaškosi nuo vieno prie kito, dar nespėjusio susivokti veido. Pirmos eilutės sudrumsčia nerūpestingo ketvirtadienio vakaro po atviru dangumi paviršių, o po kelių sekundžių jį praduria, ir angliškas žmogaus kreipimasis į Dievą pagal natas užpildo terasą, netolimą gatvę ir dalį senamiesčio. Žmonės – užpuolami iš pasalų ir nuginkluojami. Niekas nevalgo, o rankos labai lėtai ir atsargiai kelia bokalus link lūpų, lyg bijodamos staigiais judesiais nubaidyti tą nuostabų balsą. Po juodais lakuotais batais pasikloja tamsios medinės grindys. Maža scena  išsiplečia, ir solistą iš viršaus apšviečia dešimtys galingų prožektorių. Jo bendramoksliai atsiranda grimo kambariuose bei užkulisiuose ir, laukdami savo pasirodymo eilės, taisosi perukus. Pora dešimčių baro klientų ir vienas užklydęs turistas virsta tūkstantine puošniai apsirengusių žiūrovų minia, sausakimšai užpildžiusia parterį bei balkonus. Ir jis, įkvėpdamas melodiją gyvai grojamą orkestro, kalbasi su Dievu. Nuostabus balsas, sudainavęs paskutines arijos natas, iš karto susilaukia audringų aplodismentų: „Bravo, bravo, bravo! “ Jis atsimerkia. Visi pakerėti šypsodamiesi ploja. Teištaria: „Ačiū“. Ir juodas kostiumas, nešinas praplikusią galvą, išplaukia pro barą į gatvę. Jauna porelė ima spėlioti, kodėl jis anksčiau nepradėjo, kodėl jis buvo nuo pasaulio uždaręs tai, ką mylėjo. O gal kiti buvo uždarę jį? Tėvai šypsniu padėkoja jam, pusamžės moterys, dainos nuspalvintais veidais, pakelia bokalą į jo sveikatą. Arija giedrame, šiltame liūdesyje paskandino terasą visam likusiam vakarui. Angliškas popsas bei visa puokštė patriotinių dainų, bandę atstatyti jauną, žaismingą nuotaiką, nuvysdavo su pirmais melodijos garsais.
***
Operos ir baleto teatre tą vakarą vyko operos premjera. Finale, pagal sumanymą lėtai užgęstant visoms šviesoms, vienas prožektorius, nukreiptas į scenos centrą, taip ir liko šviesti. Šviesų operatorius nesupratęs, kas darosi - juk viskas buvo dešimtį kartų patikrinta - vos nepražilo, bet, pasigirdus aplodismentų jūrai, įbėgo režisierius, tuo metu stebėjęs premjerą, ir susižavėjęs pasakė:
–Jura, aš nežinau, kas čia nutiko, ir neklausiu kodėl, bet žinok, čia labai tinka. Prisimink šitą finalą. Nuo šiol, visada baigsim tuo vienišu spinduliu.
2019-06-15 13:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-17 08:28
Pilka pantera
Dėkoju už nuomones!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-16 20:42
ONYX
Pridaukžodžeuta diavinios galibės a jeusmas kat dauk girdiejau biat y pac rianginys niapakliuvau
Nu vot atroditų yr alus yr mydus gėreu a burnoja vystėk nėko niaturiejau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-16 19:56
tictac_it
Kičas, pretenzijos į a la dvasingumą.Publicistinis/reklaminis išdėstymas teksto. Na va tiek. Subjektyvia asmenine nuomone. Bet tematika, paskatos, raštingumas – normoje :) , tad 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-16 08:48
Alicija_
Sakiniai vienas paskui kitą plaukia, norisi skaityti ir skaityti, ačiū už geras mintis ir ryškų vaizdą. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-16 05:51
_žemaitukė_
Nežinai, kokiu pavidalu vaikšto Dievas...

Mintis yra labai puiki, jei tiktai ją skaitydami pagaus, gludinti reikėtų pasakojimą, tada būtų tikrai puiku.

Tad, avansu, duosiu penkis už mintį.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą