Kūryba virpink sielos stygą!
Laikai vis keičias, viskas bėga,
Tik mes nespėjame su jais bėgte!
Tada supykstame, tuoj pat išliejame
Nemokam skaudulio paleist...
Nemokame, o ne! Tiesiog nežinome
Kaip reik atleist... nepykt... atvert...
Širdy girdėt, tik skausmo gijas,
Pamiršus meilės arijos natas!
SUPRASK, juk Meilė gydo viską!
Drąsi būk – Meilėje, sukurk natas!
Girdi? Jau pirmos natos sielą kelia, pakeldama virš žodžio -
NEGALIU...
Kurėju tu gimei šioje žemėj, tai KURKI Meilę po velnių!
Jei prisibeldžiau prie ausų tavų,
Valio! Aš ne be reikalo kuriu!