Mintys virto prakaitu
Jos kaip musės užplūdo mano kambarį vakarėjant
Smogo dulkės, purvinas belytis stiklas
Jokių dažų ir natiurmortinių kūrinių nenutapysi
Ir jokių, jokių siūlų čia nėra, vien plastikas
Žinau, jog tai šiuolaikinė katastrofa
ir prasidėjęs pilkasis maras jau šįkart nepraeis
bet valkata toliau kuždėjo viltingai,
rankoje laikydamas rožančių be kryžiaus
Persistengta įmantrybėmis. Prie šios negerovės dar prijungus sunkius filosofinius apmąstymus, gavosi skaitytojui nelabai patrauklus kūrinys. Filosofija dera prie paprastumo, todėl egzistenciniai apmąstymai tyrėtų būti labiau nuoširdūs nei išdabinti blizgučiais. Be nuoširdumo šis tekstas negyvas.
yra čia du dalykai į kuriuos poezijoje žiūriu skersai. nagi naratyvas ir perspaudimas įmantrybėmis. dėlei to kūrinėlis atrodo su pretenzija į išradingumą. bet atsiradęs šalutinis poveikis - išjautimo praradimas - paverčia kone niekais pastangas nebanaliai išsireikšti. idėja nėra bloga. tiesiog šlifuotina. 3+
Po Rojų braidžioja nuogi,
jau jeigu ta mintim degi,
teks nusiskinti figos lapą,
Adomą susirasti smagų,
o gal ir kokią grakščią Ievą.
Na, jeigu nubridau į pievą,
atleisk, tave aš išganau,
brangi dukra, brangus sūnau, -
pasakė tas, kuris upelyje gyvena, -
neskink lelijų tiktai mano. ;O)
apsieičiau be paskutinių keturių, arba reikia taiyti epilogą, bet kaip eil yra man dideliai užskaitytinas ir priimtinas, aš turiu teises į teises, kad ir suspenduotas balsuoti kaip kritikas, nes visi žino, tad dvigubas 5 bet labaaaai subjektyviai, kitiems gal nepatiks.