Žvaigždės

Vakare, kai saulė leidos,
Kritau pavargęs ant žolės.
Žemę sutemos jau gaubė,
Naktis atrodė amžina.

Žiūrėjau aš vis į žvaigždes
Ir jos žiūrėjo į mane.
Nesupratau tik viena:
Dėl ko jos blankiai šviečia?

Keista ir liūdna pasidarė:
Kodėl gi jų šviesa menka?
Galėtų dar stipriau sušviest
Ir pasiklydęs kelią rastų.

Tada aš svarbią tiesą atradau,
Kad kiekviena žvaigždė danguj
Yra skirta žmonėms
Visų praėjusių, ateisiančių laikų.

2016-11-20