Rašyk
Eilės (72016)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10314)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Vakare, kai saulė leidos,
Kritau pavargęs ant žolės.
Žemę sutemos jau gaubė,
Naktis atrodė amžina.

Žiūrėjau aš vis į žvaigždes
Ir jos žiūrėjo į mane.
Nesupratau tik viena:
Dėl ko jos blankiai šviečia?

Keista ir liūdna pasidarė:
Kodėl gi jų šviesa menka?
Galėtų dar stipriau sušviest
Ir pasiklydęs kelią rastų.

Tada aš svarbią tiesą atradau,
Kad kiekviena žvaigždė danguj
Yra skirta žmonėms
Visų praėjusių, ateisiančių laikų.

2016-11-20
2019-06-08 11:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-09 00:43
tomkompotas diletantas ir paprastieji gružliai
kūrinėlis primityvokas. net kaip pamąstymas. paviršutiniškokas. bet vietelė apie blankiai šviečiančias žvaigždes perspektyvi. su optimistine gaida kol kas 1+
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-08 20:39
_žemaitukė_
krito į žolę žvaigždžių brolis
kai žemę sutemos jau gaubė
poetas mano brolis ne koks molis
jo sielą pernakt Mūza saugos ;O)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą