Važiuoju

Būna važiuoju, lėtai tirpstant saulei burnoje
Akilai stebiu iš dangaus krentančias juodas plunksnas
Jaučiu kaip plyšta mano migrena ir šviesos pilna galva
Oda bando sugerti paskutinius vaizdus

Prieš akimirką mačiau viską, dabar tik pilka šilko sluoksnį
Jaučiu, delnuose jau karštas lietus

saulėlydis.

Tiek daug šūkių susmigo ir aš vis dar važiuoju
Tik jau baltas mėnulio kvapas gerias man į odą
Bus laikas, atgis mano ragena ir aš širdim pravirksiu
Savo trūkiais apsnigusios kelionės kelią

Tik dar leisk man pasidžiaugt tirpstančia mėnesiena burnoje
Vieną trūkusią sekunde.

leisk.