Vienintelei

Jeigu būtų taip, kaip būt negali,
Jei gyventumei ne vien sapne,
Aš išeičiau vėl į tiesų kelią
Ir laikyčiau stebuklu tave.

Nūn sapnai numirę kelias
Ir žegnoja paslaptis mene,
Ir pavasariai kaip spalvos žalios
Su dievais visais sugrįžta į mane.

Aš grįžtu ir vėl, mieloji,
Ten, kur būta šitiek saulėtų dienų,
Spinduliai dienas mazgoja,
O aš pasakas visas menu.

Ten toli toli krantuos guboja,
O aš į tave einu einu...